Netinkamai valdomas ir prižiūrimas oro kondicionierius gali padvigubinti biuro sąskaitą už bendrą sunaudotą elektros energiją, todėl

nustatykite tinkamą įjungimo temperatūrą ir patikrinkite, kur yra oro kondicionavimo sistemos temperatūros jutikliai.

Nustatykite, kad oro kondicionavimo sistema įsijungtų patalpos temperatūrai pasiekus 24 °C.

Nustatykite, kad šildymo sistema išsijungtų patalpos temperatūrai pasiekus 19 °C.

Temperatūros jutikliai turi būti patalpos viduryje ar labiausiai užimtoje vietoje, jų neturi dengti užuolaidos ar baldai.

Vien tik 1 °C skirtumas gali per metus padidinti ar sumažinti Jūsų sąskaitą už oro kondicionavimą 8–11 proc.

Gedimų atveju oro kondicionavimo sistemos elektros energijos sąnaudos gali padidėti net iki 80 proc. lyginant su nurodytomis sąnaudomis.

Norėdami užtikrinti, kad Jūsų oro kondicionavimo sistema veikia optimaliomis sąlygomis, sudarykite reguliarių profesionalios priežiūros inžinierių apsilankymų tvarkaraštį.

Rinkdamiesi kondicionavimo sistemą ieškokite efektyviai veikiančio modelio.

Pradėjus naudoti efektyviai veikiančius oro kondicionierius ir atlikus kitus veiksmus, galinčius palaikyti vėsą Jūsų patalpose, galima sumažinti oro kondicionavimo energijos sąnaudas iki 20–50 proc.

Vėdinimas yra pigiausias ir su mažiausiomis energijos sąnaudomis susijęs būdas vėdinti patalpas. Natūralus vėdinimas – tai patalpų vėdinimas, kurio varomoji jėga – vėjas ir vadinamasis „dūmtraukio efektas“. „Dūmtraukio efektas“ vyksta konvekcijos principu, t. y. kai vėsus oras patenka į pastatą pirmame aukšte ar rūsyje, sugeria šilumą iš kambario, pakyla ir išeina pro viršutinio aukšto langus.

Ventiliatoriai gali būti kabinami ant lubų, staliniai, statomi ant grindų, montuojami ant stulpų ar sienų. Šie ventiliatoriai vėdina orą, ir dėl to geriau jaučiamasi biure, net jei jis yra vėdinamas natūraliu būdu ar jame įrengtas oro kondicionierius. Iš šių ventiliatorių veiksmingiausi yra kabinami ant lubų, nes jie išjudina patalpos orą ir sukelia oro trauką.

Jei naudojate oro kondicionierių, įjungę ant lubų kabinamą ventiliatorių galite neprarasdami komforto pakelti termostatotemperatūrą apie 2–3 °C.

Kai orai yra ne itin karšti, naudodami ant lubų kabinamą ventiliatorių galite iš viso neįjungti oro kondicionieriaus. Įrenkite ventiliatorius visose patalpose, kurias reikia vėdinti esant karštiems orams. Norėdami sukurti malonų, kūną vėsinantį vėjelį per vasaros karščius ventiliatoriaus mentelės turi suktis atbuline eiga, t. y. prieš laikrodžio rodyklę. Jei lauko temperatūra yra ne per aukšta, galite sudaryti malonią aplinką išjungę oro kondicionierių, atidarę kelis langus ir įjungę ant lubų kabinamą ventiliatorių, kad jis judintų iš lauko patenkantį orą. Kai išeinate iš patalpos, išjunkite ant lubų kabinamą ventiliatorių – ventiliatoriai vėdina žmones, o ne patalpas.

Jei norite sutaupyti kuo daugiau  energijos, turėtumėte įrengti efektyviai energiją naudojantį ant lubų kabinamą ventiliatorių. Tokie ventiliatoriai leidžia sutaupyti maždaug 15 proc. energijos, nei įprasti ant lubų kabinami ventiliatoriai, bet yra ne mažiau stilingi ir patrauklūs.

Naudojant kambarinius efektyviai energiją naudojančius ventiliatorius sąskaitos už elektros energiją, naudojamą oro kondicionavimui, sumažėja iki 15–30 proc. per metus.

Šiuolaikiniuose kompleksiniuose pastatuose jau būna įrengti šilumokaičiai, ir iki 70 proc. vėdinimo išlaidų sudaro veikiančių ventiliatorių energijos sąnaudos. Įprastinės sistemos neleidžia stebėti ir vertinti vidaus mikroklimato ar oro kokybės, jos tiesiog vėdina patalpas, įskaitant neužimtus kambarius.

Energijos, kurios reikia ventiliatoriaus veikimui, ir vėdinamo ploto mažinimo santykis yra 1:3 – 30 proc. sumažinus vėdinamą plotą ventiliatoriaus (ar didesnio oro vėdinimo įrenginio) energijos sąnaudos sumažėja 70 proc. Oro šildymo ir vėdinimo sąnaudoms sumažėjus 30 proc. bendrosios išlaidos už vėdinimą, šildymą ir vėdinimą sumažėja 40–55 proc.

Vėdinimo pagal poreikį sistemos vėdina tik prireikus. Kiekviename kambaryje įrengti CO2 ir temperatūros jutikliai reguliuoja patalpos mikroklimatą, taigi tokia vėdinimo sistema yra dinamiška ir išmani. Galimas veikimo energijos taupymas naudojant vėdinimo pagal poreikį sistemą CO2 stebėjimo pagrindu gali būti nuo 2 iki 20 kW/val. vienam kvadratiniam metrui per metus.

Vien tik 1 °C sumažinę šildymą galite sutaupyti 8–11 proc. energijos kasmet. Rekomenduojama biurų temperatūra yra 19–20 °C.

Išlaikykite šilumą viduje

Venkite atidaryti duris ar langus, kai įjungtas šildymas ar oro kondicionierius. Jei pasidaro per karšta, užuot atidarę langus praneškite asmeniui, atsakingam už pastato tvarkymą. Šildymo ar vėdinimo įrangą galima sureguliuoti, kad sudarytų malonesnę temperatūrą, ir taip sutaupyti energijos ir gauti 10–15 proc. mažesnę sąskaitą už šildymą.

Patikrinkite, kur yra Jūsų šildymo sistemos jutikliai

Jie turi būti patalpos viduryje ar labiausiai užimtoje vietoje, jų neturi dengti užuolaidos ar baldai.

Pagrindinis patalpos jutiklis valdo visus patalpos radiatorius tuo pačiu metu ir tiksliai reguliuoja maloniausią temperatūrą darbo vietose. Paprastai tokiu būdu sutaupoma apie 8 proc. šildymo sąskaitos sumos.

Kadangi karštas oras kyla į viršų, patalpas aukštomis lubomis reikia šildyti daugiau, o tai reiškia didesnes išlaidas šildymui. Jei Jūsų patalpų lubos aukštos, įrenkite ant lubų kabinamus ventiliatorius, kurie karštą orą nukreips į apačią, kad būtų šildoma būtent ten, kur reikia.

Prie lubų kylančiam šiltam orui nukreipti į apačią žiemos šildymo metu reikia nustatyti ventiliatorių taip, kad jo mentelės suktųsi laikrodžio rodyklės kryptimi. Dėl tokios sukimosi krypties oras bus stumiamas į viršų, o šiltas oras palei patalpos sienas leisis žemyn ir tolygiai paskirstys šilumą.

Paprastai patalpose aukštomis lubomis galima sutaupyti apie 10 proc. sąskaitos už šildymą kiekvienam 3 cm lubų aukščiu.

Šildymo sezono metu siurblys paprastai veikia kasdien visą parą. Dauguma centrinio šildymo sistemų veikia su siurbliu, kuris užtikrina tinkamą karšto vandens cirkuliaciją pastato radiatoriuose. Šis siurblys paprastai yra daugiausiai elektros energijos eikvojantis prietaisas pastatuose, o pasenęs siurblys jos eikvoja bent trigubai daugiau nei veiksmingas A energijos klasės siurblys.

Mažiausio A klasės siurblio veikimas per metus kainuoja apie 13 eurų, tuo metu kai senesnės kartos siurblio veikimo išlaidos (elektros energijos sąnaudos) gali kainuoti 120 eurų per metus.

Pirkdami naują siurblį rinkitės A energijos klasės prietaisą, nes tokie įrenginiai energijos sunaudoja apie 5–20 vatų.

Senesni ir ne A klasės siurbliai sunaudoja nuo 175 iki 500 kW/val. elektros energijos per metus. Vidutiniškai tai sudaro truputį mažiau nei 10 proc. visos įprastinio pastato biurams sunaudojamos elektros energijos.

Norint ženkliai (iki 70 proc.) sumažinti išlaidas šildymui, galima pasiūlyti su didelėmis investicijomis susijusias priemones, tokias kaip pastato sienų, pamatų ir stogo šiltinimas, oro nuotėkio iš pastato apvalkalo patikrinimas, taip pat primygtinai rekomenduojamas langų keitimas į trijų stiklo paketų langus. Tokios investicijos atsiperka per gana ilgą laikotarpį.

Tačiau galima pasiūlyti pigesnę alternatyvą langų keitimui. Prie langų stiklų priklijuokite izoliacinę plėvelę. Ji atspindi infraraudonuosius šilumos spindulius, dėl to gali pakelti vidaus temperatūrą apie 1–2,5 laipsnių, taigi galite sumažinti sąskaitą už šildymą apie 10–15 proc.

Rinkdamiesi veiksmingai energiją naudojančią biuro įrangą (asmeninius kompiuterius, monitorius, mažesnius serverius, kopijavimo aparatus, spausdintuvus, plačiajuosčius modemus, maršrutizatorius, ekranus ir fakso aparatus), taip pat išjungdami visą šią įrangą, kai jos nenaudojate, galite sutaupyti pastebimai daug elektros energijos.

2007 metais ES prisijungė prie JAV sukurtos įrangos energijos naudojimo veiksmingumo ženklinimo programos „Energy Star“. Gairių, skaičiavimų ir informacijos dėl viešųjų pirkimų pateikiama adresu

http://www.eu-energystar.org/en/500.shtml

Suaktyvinkite visas turimas energijos taupymo priemones

Didžiojoje dalyje biuro įrangos, įskaitant kompiuterius, monitorius, mažuosius serverius, plačiajuosčius fakso aparatus ir spausdintuvus, numatytos tokios funkcijos. Patikrinkite, ar jos suaktyvintos.

Šiuolaikinė biuro įranga, automatiškai mažindama energijos sunaudojimą, gali įsijungti kelių pakopų mažesnių energijos sąnaudų režimą. Senesnėje įrangoje būdavo įrengtas paprastas vienos pakopos „budėjimo režimo“ mygtukas, tačiau tai jau yra praeitis. Dauguma šiuolaikinės įrangos procesorių veikia su programine įranga (energijos valdymo programinė įranga), kuri gali palaipsniui išjungti ar sulėtinti prietaiso dalių darbą po tam tikrų neveikos laikotarpių, ir taip sumažinamos energijos sąnaudos. Taip pat ši programinė įranga numato prietaiso įsijungimo po tam tikrų veiksmų tvarką.

Kalbant apie vadinamąjį „budėjimo režimą“ turima omenyje toks energijos taupymo režimas, kai prietaisas nėra aktyvus, bet gali tučtuojau pradėti veikti. Sumažintų energijos sąnaudų režimas taip pat dažnai vadinamas pristabdytojo veikimo režimu. Taip apibūdinama būsena, kai prietaisas būna nenaudojamas kurį laiką, ir prieš atstatant normalias veikimo sąlygas turi praeiti tam tikras laikas. Sulaikytasis veikimas yra antroji pristabdytojo veikimo režimo pakopa ir iš tikrųjų energijos sąnaudos tokiu režimu mažai kuo skiriasi nuo atjungimo metu. Dauguma prietaisų vis tiek eikvoja energiją sulaikytojo veikimo režimu, nes elektros energija teka per prijungtus elektros laidus, taip pat dalis elektros energijos reikalinga tinklui palaikyti (kad prietaisas galėtų automatiškai reaguoti į skatinamuosius veiksmus).

Kompiuterio elektros energijos įkrovimo metu, atliekant bendrąsias darbo su kompiuteriu užduotis, kaip darbas su tekstais ar naršymas tinkle, gali būti nuo 19 iki 58 vatų. Stalinio kompiuterio elektros energijos sąnaudos gali būti nuo 100 iki 260 vatų.

Elektros energijos sąnaudos pristabdytojo veikimo režimu

Pristabdytojo veikimo režimu kompiuteris eikvoja dvigubai daugiau energijos, nei išjungtas kompiuteris. Pristabdytojo veikimo režimas yra toks energijos taupymo režimas, kai dauguma kompiuterio posistemių išjungta. Tačiau šiam režimui reikia nedidelio energijos kiekio palaikyti atminčiai, taip pat kartais prireikia daugiau energijos atlikti suplanuotoms užduotims. Vis dėlto vidutiniškai pristabdytojo veikimo režimu nenaudojami kompiuteriai eikvoja kur kas mažiau elektros energijos, nei palikti įjungti. Pristabdytojo veikimo režimu nešiojamieji kompiuteriai eikvoja nuo 1 iki 4 vatų. Staliniai kompiuteriai pristabdytojo veikimo režimu eikvoja nuo 1 iki 5 vatų.

Pirkdami kompiuterius, rinkitės nešiojamuosius, nes jie eikvoja daug mažiau elektros energijos, nei staliniai. Lyginant su staliniais, nešiojamieji kompiuteriai eikvoja 5 kartus mažiau elektros energijos!

Rinkdamiesi stalinius kompiuterius nepamirškite įsirengti nenutrūkstamo maitinimo šaltinį

Nenutrūkstamo maitinimo šaltinis – išmanus baterijų rinkinys, skirtas apsaugoti kompiuterį ir jame saugomus duomenis nuo viršįtampio ir staiga nutrūkus maitinimui. Baterijų galingumo pakanka normaliai išjungti kompiuterį. Net ir mažiausias nenutrūkstamo maitinimo šaltinis nuolat (8760 val. per metus) eikvoja nuo 8 iki 25 W, tai priklauso nuo modelio ir techninių duomenų.

Beveik visa šiuolaikinė biuro įranga net išjungta vis tiek eikvoja energiją.

Išmatuota daugelio prietaisų budėjimo režimu eikvojamos energijos. Šie duomenys pateikiami lentelėje apačioje. Nurodomas mažiausias, vidutinis ir didžiausias pastebėtas energijos eikvojimo lygis budėjimo režimu. Energijos sąnaudos pateiktos vatais (W).

Vienintelis būdas to išvengti yra išjungti prietaisus iš elektros lizdo, naudoti jungiklius arba ilgintuvus su jungikliais.

Norėdami dar labiau taupyti elektros energiją, net jei naudojate kompiuterį, kintamosios srovės adapterį junkite per ilgintuvą, kurį galima išjungti jungikliu (arba išjungiama automatiškai). Išorinio energijos maitinimo modulio transformatorius nuolat keičia įtampą, net kai kompiuteris neprijungtas prie maitinimo šaltinio.

Įsigykite kištukinius visą parą veikiančius elektros lizdo laikmačius

Paprasti (mechaniniai ar elektroniniai)septynioms dienoms programuojami laikmačiai, taip pat truputį pažangesni, kaupiantys energijos atsargą ir skirti biurams, esantiems vietovėse, kur dažnai dingsta elektros maitinimas, gali užtikrinti, kad prijungta įranga, pvz., spausdintuvai, fakso ar kopijavimo aparatai, skaitytuvai, pardavimo ar kavos virimo aparatai, vandens šildytuvai ar šaldytuvai, nebūtų palikta įjungta nakčiai ar savaitgaliui. Jie yra pakankamai nebrangūs, bet gali padėti sutaupyti iki 70 proc. išlaidų biuro įrangos budėjimo režimu eikvojamai elektros energijai.

Ji nekainuoja ir gali sumažinti išlaidas apšvietimui iki 19 proc. Šviesesnės spalvos sienos ir paviršiai atspindi daugiau Jūsų patalpos natūralios šviesos.

Sunkios užuolaidos gali blokuoti dalį natūralios šviesos net visiškai atitrauktos. Iš paprastos, lengvos, permatomos medžiagos pagamintos užuolaidos atidengtos gerai praleidžia šviesą. Dienos metu užuolaidas ir žaliuzes laikykite atidarytas, kad įsileistumėte kuo daugiau dienos šviesos. Jei reikia privatumo, naudokite lengvas tinklines užuolaidėles. Jos sulaiko truputį natūralios šviesos, tačiau tai geresnis pasirinkimas, nei sunkios užuolaidos.

Saulės šviesos reguliavimo plokštės yra veiksmingas būdas padidinti pro pietinius pastato langus patenkančios šviesos kiekį įrengiant baltas ar iš atspindinčio metalo pagamintas plokštes langų išorėje. Paprastai langai apsaugomi nuo tiesioginių vasaros saulės spindulių apsauginiu karnizu. Saulės šviesos reguliavimo plokštės apšviečia lubas saulės šviesa ir kompensuoja karnizo šešėlį.  Ši atspindėta šviesa gali perteikti nedaug šilumos, o nuo lubų atspindėta šviesa paliks mažiau šešėlių, todėl sumažės papildomo apšvietimo būtinybė.

Šaltą žiemą sniegas natūraliai atlieka panašią saulės šviesos reguliavimo funkciją, kaip ir plokštės. Kai lauke būna šaltis, atmosferoje esanti drėgmė nusileidžia ant žemės – sninga ar prasideda lijundra. Dėl šių reiškinių žemė ima atspindėti šviesą. Silpna žiemos saulės šviesa atsispindi nuo sniego, ir pietinius langus pasiekia vienu ar dviem trečdaliais daugiau saulės šviesos, ryškiai nušviečiančios patalpų lubas. Kartais šią ryškią šviesą tenka riboti užuolaidomis.

Kai dienos šviesos nepakanka, naudokite individualųjį tikslinį apšvietimą, pvz., stalines lempas. Naudojant individualųjį stalinį apšvietimą tikslinėse vietose užuot apšviečiant visą patalpą eikvojama40 proc. mažiau apšvietimui skirtos energijos.

Įrenkite atskirus jungiklius apšviečiamoms sritims

Pasikonsultuokite su vietos elektrikais, ar įmanoma sugrupuoti patalpos apšvietimą taip, kad jungdami atskirus sieninius jungiklius galėtumėte apšviesti tik reikiamą patalpos dalį. Tai yra daug pigiau ir kuriama malonesnė aplinka nei apšviečiant visą biurą.

Įrenkite ant sienų montuojamus detektorius

Naudojant paprastą jungiklį su judėjimo jutikliu ir įmontuotu dienos šviesos jutikliu vietoj įprasto sieninio apšvietimo jungiklio laiptinėse ir koridoriuose šviesa įjungiama tik tada, kai jos reikia, nepaliekama nakčiai ar savaitgaliams. Tokie detektoriai palyginti nebrangūs ir gali sutaupyti iki 90 proc. tokių vietų apšvietimo išlaidų.

Įrenkite ant lubų montuojamus buvimo detektorius

Geriausias būdas sutaupyti energijos yra išjungti nereikalingus prietaisus, o geriausias būdas užtikrinti, kad biuro šviesa būtų įjungta tik kai jos reikia, yra įjungti ją automatiškai.

Kaip jau aišku iš pavadinimo, ant lubų montuojami buvimo detektoriai aptinka, kai patalpoje yra žmonių, tyliai sėdinčių ir dirbančių prie stalų, bet žmonėms nebūtina atsistoti ar judėti jutiklio stebimoje vietoje, kad šviesa įsijungtų ar liktų įjungta. Todėl tai yra idealus pasirinkimas planavimo įstaigoms, bibliotekoms, priimamiesiems ir t. t. Apšvietimą kontroliuojant buvimo detektoriais galima sutaupyti iki 60 proc. išlaidų apšvietimui atsižvelgiant į lankytojų skaičių ir dienos šviesos intensyvumą

Šie judėjimo ir buvimo detektoriai taip pat nustato šviesos lygį ir įjungs šviesą tik tuomet, kai šviesos patalpoje lygis bus mažesnis nei naudotojo nustatytas minimalus apšvietimo lygis, taigi dirbtinis apšvietimas nebus jungiamas be reikalo, kai šviesos patalpoje pakanka.

Norint savo biure įsirengti efektyviai eikvojantį elektros energiją apšvietimą, galima rinktis iš dviejų galimybių – pakeisti lempas ar šviestuvus.

Fluorescentinis apšvietimas– tai plačiausiai biurų naudojama technologija, teikianti daugiausia galimybių sutaupyti. Pavyzdžiui, vien pakeitę turimas fluorescentines lempas T8 ekologiškomis fluorescentinėmis lempomis galite sumažinti energijos sąnaudas daugiau kaip 10 proc.

Dar labiau padidinti energijos taupymo potencialą galite pakeitę biuro šviestuvus. Pirmiausia sutaupyti galima pakeitus elektromagnetinę balastinę armatūrą ir standartines fluorescentines lempas TL didelio dažnio (elektroniniais) įrenginiais ir fluorescentinėmis lempomis TL5. Taip paprasta sutaupyti apie 30 proc. iškart po įrengimo.

Pakeiskite kaitinamąsias lemputes. Paprastai jas galima pakeisti dviem tinkamais lempučių tipais – taupiosiomis halogeninėmis lemputėmis, kurios sutaupo 30 proc. energijos ir nuo pat jų naudojimo pradžios gali šviesti visu ryškumu ar būti pritemdomos, arba kompaktiškomis fluorescentinėmis lemputėmis, eikvojančiomis iki 80 proc. mažiau elektros, teikiančiomis ne mažiau šviesos ir degančiomis iki 10 kartų ilgiau, bet pritemdomos gali būti tik kelių modelių lemputės, be to, visu ryškumu jos pradeda šviesti tik praėjus tam tikram laikui.

Pakeiskite įprastas halogenines lemputes pažangiosiomis taupiosiomis halogeninėmislemputėmis, kurias naudojant galimasutaupyti iki 30 proc. sąskaitos už apšvietimui skirtą elektrą.

Vandens taupymas apima tris bendrąsias sritis.

1. Praradimo mažinimas.

2. Naudojimo mažinimas.

3. Pakartotinis nebereikalingo vandens naudojimas (pavyzdžiui, skalavimas panaudotu vandeniu, lietaus vandens surinkimas laukams laistyti).

Pataisykite nuotėkį. Nuotėkis gali sudaryti iki 30 proc. biurų pastato naudojamo vandens.  Turite atlikti kruopštų nuotėkio patikrinimą prieš imdamiesi kitų veiksmingumo didinimo priemonių. Sudarykite reguliaraus nuotėkio tikrinimo tvarkaraštį, nedelsdami taisykite nuotėkį. 

Netinkamas buitinių vandens kontroliavimo mechanizmų veikimas yra kitas svarbus biurų pastato vandens eikvojimo šaltinis, sudarantis 30–40 proc. sunaudojamo vandens. Reguliariai tikrinkite buitinius vandens tiekimo prietaisus, ypač vožtuvus, vandens nuleidimo mechanizmus, tarpiklius ir čiaupus.

Taip pat įpareigokite valytojus ir priežiūrą atliekančius darbuotojus pranešti dėl nuotėkio ar netinkamo veikimo. Voniose ir virtuvėse pakabinkite pranešimų lentą, skirtą pranešti paslaugų vadybininkams ar priežiūros darbuotojams apie nuotėkį ar nuostolį.

Jei pakeisti esamų tinklų neįmanoma, vis tiek galima atlikti kai kuriuos veiksmus veiksmingumui padidinti. Pakeiskite esamus klozetų bakelius ar įrenkite skirstomuosius prietaisus, kad sumažintumėte nuleidimui naudojamą vandenį.  Norėdami sumažinti srovę, ant čiaupų įrenkite prietaisus, prisotinančius vandenį dujų, ir kontroliuojančius vožtuvus. Pavyzdys. Įrengus prietaisus, vandenį prisotinančius dujų, ant 30 čiaupų viename komerciniame pastate galima ženkliai sumažinti vandens sąnaudas. Viename tiriamajame pastate prietaisai ir jų įrengimo darbas kainavo apie 200 eurų, bet dėl tokio atnaujinimo pavyko sutaupyti maždaug 800 eurų per metus.

Komerciniai želdiniai dažnai būna perlaistomi dėl klientų prašymų ar lūkesčių. Gerai apgalvojus augalų pasirinkimą, pasirinkus tinkamą galvutę, atsižvelgus į saulės šviesą galima užtikrinti tinkamą komercinių želdinių priežiūrą ir sutaupyti vandens. Sumažinti sąskaitą už laistymui naudojamą vandenį galima laikantis toliau pateikiamų patarimų ir aptarus su klientu ar želdinius tvarkančiu specialistu laistymo tvarkaraštį.

Norėdami nustatyti laistymo laiką ir veiksmingai naudoti vandenį ir elektrą, naudokite laistymo pagal tvarkaraštį metodiką. Optimalus vandens naudojimo veiksmingumas – tai praradimo dėl garavimo mažinimas (garavimas naktį būna iki 60 proc. mažesnis nei dieną).

10 proc. paderinkite laistymo laiką. Laistyti turi būti pradedama nustačius laiką, kurį galima paderinti 2–4 minutėmis, jei pasidaro karščiau ar vėsiau. Intensyviau laistyti reikia tik tas vietas, kuriose pasirodo prispaudimo požymių. Pavėsyje esančias sritis reikia laistyti daug mažiau, nei saulėtas vietas.

Įsigykite įrenginį, kuris automatiškai stabdys laistymą lyjant. Tai yra nebrangus paprastai montuojamas įrenginys, kuris padės sutaupyti tūkstančius litrų vandens, pagerins Jūsų įvaizdį, nes nelaistysite lyjant, ir padės išvengti vandens švaistymo.

Prieš įjungdami sistemą patikrinkite, ar želdiniams tikrai reikia vandens. Palikite dirvą džiūti, kad vanduo įsigertų, bet nespauskite žolės per stipriai, nes tai yra taip pat kenksminga, kaip ir perlaistymas. Žolei reikia vandens, kai ja vaikštant lieka pėdsakų, t. y. jos lapai susilenkia.

Laistymo pradžios laikas. 21 ar 22 val. palaistyta žolė gali išlikti drėgna visą naktį. Tačiau jei žolė lieka drėgna 10 valandų, gali atsirasti grybelio. Jei įmanoma, laistykite po vidurnakčio ir prieš auštant. Jei taikomas nakties tarifas už elektrą, kurią naudojate vandens siurbliui, stenkitės tai išnaudoti.